2020-ieji Lietuvos restoranuose – ko tikėtis?

2020-ieji Lietuvos restoranuose – ko tikėtis?

Nors Lietuvoje dar neturime daug greito ir pigaus gatvės maisto, skirtingų šalių virtuvės nebestebina: lietuviams jau gerai pažįstama tolimųjų ir artimųjų rytų virtuvė, italų ar amerikietiško stiliaus maistas nuo seniai turi savo nišą, skandinavišku stiliumi vakarieniauti galima fine-dining tipo vietose. O kas toliau? Kas matyti pasaulio restoranų tendencijose ir ko galima tikėtis Lietuvos restoranų arenoje?

Dar tvariau

Mus kuo toliau tuo dažniau pasiekia informacija apie klimato kaitos pokyčius, nykstančius, degančius miškus bei vandenynus virstančius „plastiko salomis “. Šios naujienos didina žmonių sąmoningumą ekologinių problemų atžvilgiu, todėl maisto pramonės atstovai sulaukia nusiskundimų, reikalavimų iš savo klientų.

Padidėjęs sąmoningumas aplinkos tausojimo atžvilgiu skatina restoranus vykdyti kuo tvaresnę veiklą. Pradedant nuo vandens ar elektros energijos sunaudojimo mažinimo, kas teigiamai veikia ne tik aplinką, bet ir patį verslą, taip pat ir alternatyvų ieškojimas plastikiniams šiaudeliams pakeisti ir panašūs dalykai, kurie vis dažniau pastebimi ir Lietuvos restoranuose ir baruose.

Kadangi problemos, susijusios su ekologija, klimato kaitos pokyčiais ir žemės ateitimi šiuo metu yra vienas svarbiausių iššūkių, restoranai privalės surasti sprendimo būdų plastikui pakeisti ar maisto švaistymui sumažinti.

Šiuo metu tvarumas yra ,,ant bangos“, jo populiarumas tik augs, o kartu su juo augs ir vartotojų standartai. Štai prekių be plastiko parduotuvė NULA sukūrė nuolat pildomą aplinkai draugiškų vietų žemėlapį.

O gal smagiau?

Su vis mažiau laiko ir vis daugiau skirtingų būdų jį praleisti, restoranams ateina laikas galvoti apie dar vieną pridėtinę vertę – potyrius. Vartotojams nebeužtenka tiesiog pavalgyti, jie siekia naujų įspūdžių, patirčių. Lietuvoje nesunku rasti restoranų, siūlančių maisto gaminimo pamokas, įvairias degustacijas, vakarieniavimą tamsoje, taip pat kasmet vyksta mūsų organizuojama Vilnius Gastro patirtis.

Vis drąsiau galima kalbėti apie experience eating. Užsienyje experience eating yra kur kas populiaresnis – restoranai vis labiau stengiasi nustebinti savo klientus: siūlo atitinkamą apšvietimą ir muziką, įvairius kūrybinius elementus, pasitelkiant naujausias technologijas ir inovacijas. Pavyzdžiui, Šanchajuje esantis restoranas turi tik dešimties vietų stalą ir yra paslėptas niekam nežinomoje vietoje, o prieš įeinant į vidų svečiai susitinka nurodytoje vietoje. Ši vieta yra įkvėpta naujausių technologijų ir ypatinga tuo, jog svečiai patenka į kontroliuojamą garso, kvapo ir regėjimo atmosferą, kurioje yra siūlomas dvidešimties patiekalų meniu, suderintas su tam tikrais jutimo elementais.

Galbūt galima tikėtis, kad 2020 metai, bus tie metai, kuomet experience eating išplis Lietuvoje ir bus galima atrasti panašių patirčių?

Dar greičiau

Per pastaruosius penkerius metus maisto užsakymas, jo pristatymas, pasiėmimas ar pirkimas tapo daug paprastesnis, išmanesnis – maisto tiekimo atstovai stengiasi prisitaikyti prie didėjančio klientų gyvenimo tempo.

Taigi, kas laukia 2020 metais? Kokių naujovių atneš šie metai, žinant tai, jog vartotojai reikalauja ne tik greičio, bet ir kokybės? Šie klausimai ypač aktualūs kalbant apie maisto pristatymą į namus. Kokios problemos čia slypi?

Visų pirma, maisto užsakymas į namus sugeneruoja didžiulį kiekį šiukšlių, kurių pagrindas yra neišrūšiuojamas plastikas. Dargi, netenkame galimybės socializuotis valgant restorane bei slopiname savo kūrybiškumą, prarandame galimybę pabūti su artimais žmonėmis, atsisakydami gaminti namuose. Galiausiai, mokame daugiau už mažiau: ar įmanoma sulyginti maisto išsinešimui ir maisto, kurį valgome restorane, kokybę? Dažnai maistą gauname jau atšalusį, ne tokios išvaizdos, kokį matėme nuotraukoje, o kartais net ir ne tai, ką užsisakėme. Kitas dalykas, jog maisto atvežimo į namus paslauga yra verslas, o verslas turi uždirbti. Tuomet kyla klausimas – ar dėl to, jog maisto išvežiotojai turi uždirbti, nedidėja mūsų užsakymo kaina, o galbūt blogėja maisto kokybė (nes restoranas nori pasiūlyti kuo mažesnę kainą, kuri išliktų panaši pridėjus ir išvežimo kaštus)? Įdomu, ar maisto tiekėjai atras naujų būdų kaip pagreitinti paslaugas, neapleidžiant kokybės.

Dar natūraliau

Ekologiško maisto vartojimo tendencija tik auga. Žmonių sąmoningumas, noras valgyti sveikai didėja ir vis dažniau yra pasirenkamas kuo natūralesnis, dažnai – augalinis – maistas: parduotuvėse daugėja ekologiškų produktų asortimentas, atsiranda vis daugiau specializuotų parduotuvių.

Žmonės nori žinoti, ką jie valgo, iš kur tai atkeliavo, kaip buvo užauginta. Restoranai stengiasi naudoti sezoninius, vietinius ingredientus, pasiūlyti savo gamybos jogurtą, limonadą ar ledus. Klientai atkreipia dėmesį į maisto ar gėrimo pasirinkimus prie kurių parašyta ,,namų“, ar ,,mūsų gamybos“ ir pan.

Ši tendencija vis dar stiprėjanti, todėl 2020 metai – ne išimtis. Ir toliau galime tikėtis restoranuose išvysti vis daugiau naminių, aiškios kilmės produktų ir pačių restoranų pastangų tokius produktus gauti, tiekti ir apie juos kalbėti.