6 idėjos tvaresniam apsipirkimui

6 idėjos tvaresniam apsipirkimui

Maisto pirkimas – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Daugelis stengiasi rinktis produktus, kurie yra sveikesni, kokybiškesni, galbūt pigesni ar patogesni savo įpakavimu, tačiau retai susimąstome apie vieno ar kito produkto poveikį aplinkai. O ir nusprendus pirkti tvaresnius produktus, kaip galime žinoti, kuriuos būtent rinktis?

Štai keletas patarimų, kurie gali padėti renkantis tvaresnius maisto produktus.

  1. Pakuotė

Ar kada nors nuėję į prekybos centrą pastebėjote, kiek daug nereikalingo plastiko yra naudojama produktams pakuoti? Tai yra taip įprasta, kad net ir nesusimąstome, jog galbūt taip neturėtų būti? Kartą pastebėjus, sunku nusigręžti nuo šios problemos.

Tačiau tuomet galima pradėti keisti savo įpročius: stengtis ieškoti, rinktis tuos produktus, kurie yra neįpakuoti, prieš dedant obuolius, pomidorus, bananus ir t.t. į maišelį pagalvoti, ar to tikrai reikia?

Jeigu visgi norisi produktus dėti į maišelius, galima įsigyti daugkartinius, kuriuos visuomet turėtumėte su savimi kuprinėje ar rankinėje ir galėtume naudoti perkant vaisius, daržoves, riešutus ar kitus birius produktus, tokiu būdu nebereikėtų imti plastikinių maišelių!

  1. Vietinės gamybos produktai

Antras dalykas, kurį galime padaryti yra pirkti kiek įmanoma daugiau vietinės gamybos produktų. Kadangi kuo produktas turėjo įveikti ilgesnį atstumą, kol pasiekė mūsų stalą – tuo didesnis kiekis CO2 buvo išmestas ir tuo mažiau tai yra tvarus pasirinkimas. Reikėtų pagalvoti, jeigu produktas atkeliavo, sakykim, iš Naujosios Zelandijos, kiek jis jau spėjo prisidėti prie klimato pokyčių, kol buvo užaugintas, perdirbtas ir transportuotas į Lietuvą? Jei yra galimybė, reikėtų rinktis lietuvišką produkciją, skatinti vietinį verslą.

Žinoma, kadangi Lietuvoje neauga egzotiniai vaisiai ir jūros gėrybių nelabai rasime, nepavyks visiškai nepirkti atvežtinių produktų, tačiau vis tik galime pabandyti naudoti kuo daugiau sezoninių gėrybių ir labiau remti vietinius ūkininkus. Tai bus geriau ne tik mums patiems, bet ir žemei, o kur dar neįkainojama kokios močiutės šypsena iš kurios galite nusipirkti lietuviškų (o ne atvežtinių) trešnių ar vyšnių!

  1. Eko ženklinimas

Trečias dalykas, kurį galima padaryti, yra ieškoti Eko ženklais pažymėtų produktų. Eko ženklai yra simboliai arba sertifikatai, kurie užtikrina, jog produktas atitinka tam tikrus aplinkos apsaugos standartus. Lietuvoje dažniausiai yra sutinkami šie eko ženklai:

 

Ekologinis žemės ūkis

 

ES Ekologinės gamybos logotipas

 

Tik 2% Lietuvos gyventojų atpažįsta eko ženklus, todėl, kai jau susipažinsite su šiais ženklais, būtinai apie juos pasakykite ir savo draugams, šeimos nariams ar kolegoms!

Tačiau, kaip išsirinkti, kad ir pačius bananus, kurie atkeliauja į Lietuvą pažymėti ne vienu eko ženklu? Pastarieji gali būti pažymėti ir Rainforest Alliance (2 Paveikslėlis) ir Fairtrade (3 Paveikslėlis) ir SSC Global Services (4 paveikslėlis) antspaudais. Teisingo atsakymo į šį klausimą nėra, tai priklauso nuo to, kurios iniciatyvos veiklą jūs palaikote labiau (jeigu esate apie jas girdėję). Bet kokiu atveju, bananai, kurie yra pažymėti šiais ženklais yra kur kas geresnis pasirinkimas nei tie, kurie ženklinimo neturi.

 

2 Paveikslėlis, The Rainforest Alliance sertifikavimo antspaudas

 

3 Paveikslėlis, The Fairtrade Foundation logotipas

 

4 Paveikslėlis, SCS Global Services logotipas

 

Perkant produktus, kurių sudėtyje yra medžio, popieriaus ar kitų medžiagų atkeliavusių iš miško, įsitikinkite, kad prekė yra pažymėta Forest Stewardship Council’s (FSC’s) sertifikavimo logotipu (5 Paveikslėlis). Tai padės užtikrinti, jog mūsų miškai yra tinkamai tvarkomi ateities kartoms.

 

5 Paveikslėlis, The FSC logotipas

 

Produktai, kurių sudėtyje yra augalinio aliejaus (įvairūs kepiniai, užkandžiai, kosmetikos priemonės), kelia ypatingą susirūpinimą dėl netvarios jų gamybos, kuri yra pagrindinė atogrąžų miškų naikinimo priežastis. Perkant šiuos produktus, būtina patikrinti ar produkto sudėtyje nėra palmių aliejaus (o jo yra beveik visur), kuris yra naudojamas vietoje rapsų ar kitų aliejų (pastarųjų derliui užauginti reikalingas mažesnis žemės kiekis). Jeigu visgi produkte yra palmių aliejaus, svarbu įsitikinti ar jis yra tvarus. Tai galima padaryti perskaičius prekės ingredientų sąrašą arba suradus Sustainable Palm Oil’s (RSPO’s) sertifikavimo antspaudą (6 Paveikslėlis). Gaila, tačiau šiuo metu tik 19% pasaulinės palmių aliejaus gamybos yra sertifikuota RSPO.

 

6 Paveikslėlis, RSPO sertifikavimo antspaudas

 

  1. Termiškai apdorotas maistas

Niekam ne paslaptis, kad termiškai apdorotas maistas nėra toks sveikas kaip ruoštas namie. Tačiau  tai yra greitas ir gana pigus būdas pavalgyti. Nors toks maisto pasirinkimas taupo mūsų laiką ir pinigus, prie žemės išsaugojimo neprisideda. Termiškai apdoroto maisto gamyba, paprastai, sugeneruoja 30-50% daugiau teršalų. Taip yra todėl, kad gaminant šiuos produktus, yra iššvaistoma daug maisto iki kol jis pasiekia vartotoją, o jau paruoštų gaminių laikymas reikalauja daugiau energijos. Gamindami namuose sau ir savo artimiesiems, galite ne tik skirti laiko buvimui kartu, nes kaip žinome, maistas visus suartina, bet ir prisidėti prie žemės gerovės!

  1. Etinė įvairovė

Nors ekologiška ar laisvai auginamų gyvulių mėsa gali būti brangesnė, tačiau, jei yra galimybė, geriau rinktis tokią mėsą, kadangi ši yra etiškesnė už intensyviai auginamų gyvulių mėsą, o jos vartojimas daro mažesnį poveikį aplinkai. Išsirinkti žuvį gali būti sunkiau nei mėsą, kadangi yra trys kriterijai pagal kuriuos galima vertinti ar žuvis yra tvari:

  1. Žuvų rūšis;
  2. Kilmės vieta (iš kur žuvis atvežta, ne kur buvo perdirbta);
  3. Naudotas žvejybos būdas.

Tačiau, bendrai tariant, reikėtų ieškoti žuvies, kuri turėtų sertifikatą iš Aquaculture Stewardship Council (ASC) arba Marine Stewardship Council (MSC). Kalbant apie žuvies rūšį, visuomet geriau rinktis mažesnes (silkė, ančiuviai) nei didesnes rūšis (lašiša), kadangi kuo didesnė žuvis – tuo didesnius išteklius ji sunaudoja. Ir ačiū išmaniesiems ir technologijoms, kadangi visuomet galite pasinaudoti šia nuoroda, kurioje rasite informaciją apie labiausiai tinkamas valgyti tvarios žuvies rūšis.

  1. Augalinė mityba

Nepaisant minėtų būdų, kurie gali padėti išsirinkti tvaresnę mėsą ar žuvį, geriausias būdas sumažinti C02 pėdsaką yra įtraukti kuo daugiau augalinės kilmės produktų į savo mitybą. Tai nereiškia, kad turite iš karto tapti veganais, tačiau žingsnelis po žingsnelio mėsos ir pieno produktų keitimas tvariais augalinės kilmės produktais gali turėti didelį poveikį gamtai.

 

Nors šiame straipsnyje buvo apžvelgta tik keletas patarimų, turbūt vis tiek sukasi galva nuo minties apie tai, kiek daug dalykų reikia pagalvoti renkantis tvaresnius maisto produktus! Bet gal derėtų pradėti nuo mažų dalykų? Galbūt kitą kartą prisiminsite neimti plastikinio maišelio? Galbūt esate bananų mėgėjas ir nuo šiol ieškosite Rainforest Alliance ar Fairtrade ženklu pažymėtų bananų? Svarbiausia yra pradėti nuo mažų pokyčių, nuo smulkmenų ir laikui bėgant tvaresnis apsipirkimas taps įprastas.