Ar augalinė mityba – pats tvariausias pasirinkimas?

Ar augalinė mityba – pats tvariausias pasirinkimas?

Tai, ką nusprendžiame valgyti, turi įtakos ne tik mūsų sveikatai, bet ir aplinkai. Vis dažniau galima išgirsti informaciją, raginančią atsisakyti mėsos bei pieno produktų šiuos pakeičiant augalinės kilmės, teigiant, kad geriau ne tik geriau mūsų, bet ir žemės sveikatai. Tačiau, kas būtų, jeigu visi pereitų prie augalinės mitybos ir ar tai tikrai pats tvariausias pasirinkimas?

Šiltnamio dujas kuria ne tik transporto priemonės ar plastikas

Visiems yra žinoma, jog transporto priemonės, plastiko irimas generuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Turbūt nustebsite, tačiau tiek maisto produktų gamyba, tiek vėliau maisto atliekų irimas sugeneruoja didelius kiekius šiltnamio dujų. Maisto pramonė sudaro maždaug 30% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o vien gyvulininkystės sektorius beveik pusę (14,5%) šių išmetamųjų teršalų. Įdomu palyginti, kokios yra šiltnamio dujų emisijos, sukuriamos skirtingų augalinės ir gyvulinės kilmės baltymų šaltinių. Štai diagrama, kuri puikiai tai iliustruoja!

 

Šiltnamio dujų emisijos, sukuriamos skirtingų baltymų šaltinių

(Poore and Nemecek, 2018, cited in Guibourg and Briggs, 2019)

Bloga žinia visiems jautienos burgerių, steikų mylėtojams – jautiena sukuria daugiausiai šiltnamio dujų, o tuo tarpu riešutai jų nesukuria išvis! Taigi norint pataupyti žemės sveikatą, mažų mažiausiai galima jautieną pakeisti kiauliena ar vištiena.

Pieno ir mėsos produktų gamyba sugeneruoja daug didesnius kiekius šiltnamio dujų nei augalinės kilmės produktų. Atsisakius, sumažinus šių produktų suvartojimą ar pakeitus juos augalinės kilmės baltymų šaltiniais, galima smarkiai sumažinti savo indėlį į klimato kaitos pokyčius.

 

Ar tikrai viskas nepriekaištinga su augalinės kilmės produktais?

Nors augalinės kilmės produktai sukuria daug mažiau šiltnamio dujų, tačiau vis dėlto ne visi augalinės kilmės produktai laikytini vienodai tvariais. Įdomu tai, jog ryžiai yra ta grūdinė kultūra, kuri sugeneruoja daugiausiai šiltnamio dujų ir turi didesnį poveikį klimato pokyčiams nei kad tofu, riešutai ar pupelės. O štai diagrama tokiems, kaip man, kurie mėgsta faktų atvaizdavimą vaizdu:

 

Šiltnamio dujų emisijos, sukuriamos skirtingų augalinės kilmės produktų

 (Poore and Nemecek, 2018, cited in Guibourg and Briggs, 2019)

Kas man labiausiai patinka šioje diagramoje yra tai, jog bulvės sukuria mažiausiai šiltnamio dujų! O Lietuva juk yra bulvių kraštas: cepelinai, kugelis, bulviniai blynai. Net seilės tįsta. Šiuo atžvilgiu, lietuviams visai nesunkiai sekasi daryti tvaresnius pasirinkimus: bulves noriai valgome ir patys užsiauginame, iš Lietuvoje užaugintų grūdų kepame įvairiausių rūšių duoną, o avižos yra dažnas pusryčių pasirinkimas!

Augalinės kilmės produktų auginimui netinkamas Europos šalių klimatas

Kaip jau turbūt spėjote įsitikinti, augalinė mityba yra tvaresnis pasirinkimas šiltnamio dujų atžvilgiu. Tačiau negalime pamiršti, jog daugelyje Europos šalių klimatas tokiems mėsos pakaitalams kaip tofu ar riešutai yra netinkamas, tačiau yra puikiai tinkamas kiaulienos, paukštienos, jautienos ir kt. auginimui?

Perėjus prie augalinės mitybos, daugiau produktų butų transportuojama iš kitų šalių ir išmetami dideli kiekiai CO2. Tačiau žurnale „Science“ paskelbtame tyrime apskaičiuota, kad su gyvūninės kilmės produktais susijusios emisijos – nuo gamybos, transportavimo iki mažmeninės prekybos nuostolių –  gerokai viršija išmetamų teršalų kiekį, lyginant su kitomis alternatyvomis. Todėl, galime teigti, jog vis tik tvariau rinktis augalinę dietą nei pirkti vietinę mėsą ir pieno produktus. Tačiau, jei neketinate atsisakyti gyvulinės kilmės produktų, žinoma, jog geriau yra rinktis vietinės gamybos.

Kas būtų, jeigu visi pereitų prie augalinės mitybos?

Mane visuomet neramino klausimas – kas būtų, jeigu visi pereitų prie augalinės mitybos? Logiškai mąstant, tuomet reikėtų didelio kiekio derlingos žemės, maistinių medžiagų bei vandens augalams užauginti. Jeigu ir jūs esate kada nors apie tai pagalvoję, štai atsakymas: daugiau nei pusė pasaulio pasėlių yra naudojama gyvūnams šerti, o ne žmonių maitinimui. Tai įrodo, kad augalinė mityba yra kur kas efektyvesnė, kadangi augalinės kilmės produktai gali būti užauginti, apdoroti ir iš karto transportuojami žmonėms valgyti.

Tuo tarpu gyvulinės kilmės produktų kelias yra daug ilgesnis iki kol pasiekia vartotoją: pasėliai yra auginami gyvuliams šerti, užaugę gyvuliai yra apdorojami, tik tada transportuojami ir galiausiai pasiekia vartotoją. Taip pat gyvulinės kilmės produktų gamyba reikalauja daug didesnių kiekių vandens ir žemės plotų. Štai gana šokiruojantis pavyzdys: vienos stiklinės karvės pieno poveikis aplinkai, galima sakyti, prilygsta vienos stiklinės ryžių, sojos, avižų ir migdolų pienui kartu sudėjus.

 

Skirtingų rušių pieno poveikio aplinkai palyginimas

(Poore and Nemecek, 2018, cited in Guibourg and Briggs, 2019)

Taigi karvės pienas yra pats netvariausias pasirinkimas, o pats tvariausias, Lietuvos atveju, būtų avižų, kadangi pastarosios yra auginamos čia, o ir šio pieno pasigaminimas namuose yra visiškai nesudėtingas. Jeigu, norite išbandyti, štai jau pasitvirtinęs avižų pieno receptas. O koks skanus šis pienas su namie gaminta granola!

Kasdieniniai pasirinkimai tvaresnės mitybos link

Tvari dieta reiškia ir tai, jog yra skatintina valgyti kuo mažiau perdirbtų ir supakuotų maisto produktų, nes šie yra mažiau sveiki ir reikalauja daugiau energijos jų pagaminimui. Puiki išeitis galėtų būti apsipirkinėti turguje ir kartu su savimi neštis savo tarą bei daugkartinius maišelius, taip pat labai džiugu, jog Lietuvoje randasi vis daugiu Zero Waste maisto parduotuvių, kuriose galite nusipirkti palaidų maistų produktų: Vilniuje Zeroteka ir Alpana Unpacked, Panevėžyje Be pakuotės, ir Klaipėdoje Bakalėja!

Taip pat reikėtų nepamiršti maisto švaistymo klausimo: kasmet ES yra sugeneruojama apie 88 milijonai tonų maisto atliekų, kurios sugeneruoja apie 8% visų šiltnamio dujų emisijų. Taigi galbūt yra verta kuo dažniau gaminti iš tų produktų, kurie yra šaldytuve ir nelaukti, kol jie suges, maisto valgiaraštį planuotis visai savaitei, o pasigaminus per daug užšaldyti ar sukaupus jėgas vis tiek įveikti!

Pabaigai

Nors augalinė mityba yra pripažįstama kaip geriausias mitybos pasirinkimas augančiai pasaulio žmonių populiacijai išmaitinti (kuri skaičiuojama, jog 2050-aisiais metais sieks 10 milijardų) svarbiausias dalykas, mano nuomone, yra išsiugdyti, kuo daugiau naujų įpročių, susijusių su tvaresne mityba. Galbūt nuo šiol stengsitės nors kelis kartus į savaitę gyvulinės kilmės produktus pakeisti augalinės kilmės produktais, galbūt nuspręsite rinktis kuo daugiau lietuviškos produkcijos ir teikti pirmenybę sezoninei produkcijai bei remti vietinius ūkininkus, o galbūt tiesiog atsisakysite jautienos ar pradėsite gamintis avižų pieną, nes esate tikras pieno mėgėjas! Kiekvienas mažais žingsneliais galime prisidėti kovojant su klimato krize, todėl linkiu visiems atrasti balansą, dedant indelį ne tik į savo sveikatą, bet ir į žemės ateities gerovę!